Atstovavimas sprendžiant priverstinio hospitalizavimo ir gydymo ar būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo (jų pratęsimo) klausimus:

1) Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų hospitalizavimo ypatumai. Lietuvos Respublikos  psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 10, 11, 12, 13, 14  straipsniai

2) Informuotas paciento sutikimas dėl skiriamo gydymo, kai pacientas yra neveiksnus toje srityje. Lietuvos Respublikos pacientų žalos atlyginimo įstatymo 14, 15, 16, 17, 18 straipsniai

3) Informacijos suteikimas apie paciento būklę, kai asmuo yra vyresnis nei 16 metų, tačiau negali būti laikomas sugebančiu protingai įvertinti savo interesus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.727, 6.729, 6.736, 6.744 straipsniai

4) Priverstinis hospitalizavimas. Civilinio kodekso 2.23, 2.26 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnis

5) Priverstinis hospitalizavimas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau  ŽTK). Dažniausi pažeidimai taikant priverstinį hospitalizavimą. ŽTK 3, 5 straipsniai

6) Priverstinis hospitalizavimas ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – NTK). NTK 14, 15,16, 25 straipsniai 7) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė  

8) Jungtinių Tautų „QR“ įrankis

9) NTK

10) Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

Medicininė dalis :

1.1. Priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, fizinio asmens suvaržymo indikacijos, tikslai ir šiuolaikinė praktika žmogaus teisių požiūriu

1.2. Priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo (jų pratęsimo) medicininiai vertinimai Lietuvos psichiatrijos įstaigose ir socialinės globos namuose

1.3. Klausimų formulavimas tokio tipo bylose sveikatos ir žmogaus teisių aspektu

1.4. Pavojaus savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui vertinimas

1.5. Psichikos sveikatos teisinio reglamentavimo rizikos. 

1.6. Priverstinio gydymo alternatyvų taikymas: informuotas sutikimas, išankstinis nurodymas

 Teisinė dalis :

2.1. NTK įtvirtintas požiūris į priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą, jų pratęsimą  2.2. NTK  įtvirtinto ir Lietuvoje taikomo požiūrio į priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą, jų pratęsimą skirtumai (žmogaus teisių kontekste)

2.3. Priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo, jų pratęsimo teisiniai vertinimai Lietuvos psichiatrijos įstaigose ir socialinės globos namuose 

Psichologinė dalis :

3.1. Skirtumai tarp psichosocialinės negalios ir intelekto negalios

3.2. Psichosocialinė negalia žmogaus teisių kontekste.

3.3. Priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo, jų pratęsimo medicininiai vertinimai Lietuvos psichiatrijos įstaigose ir socialinės globos namuose.  

Atstovavimas sprendžiant fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir globos klausimus bei teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu klausimus:

1) Neįgaliojo aprūpintojas kaip teisinė alternatyva neveiksnumui tam tikroje srityje. Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis

2) Neveiksnumas ir ribotas veiksnumas tam tikroje srityje ir teisinės alternatyvos. Civilinio kodekso 2.10, 2.10 1 , 2.11, 2.11 1 , 2.137, 2.137 1 , 3.279 1 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 509 straipsnis

3) Pilnamečių asmenų globa ir rūpyba. Civilinio kodekso 3.277, 3.278, 3.279 straipsniai

4) Neveiksnumo ir riboto veiksnumo tam tikroje srityje nustatymo civiliniame procese ypatumai. Civilinio proceso kodekso 462, 463, 464, 464 1 , 465, 466, 468, 469, 470, 471, 472, 473,474, 505, 506, 507, 508, 509 straipsniai

5) ŽTK pažeidimai susiję su neveiksnumo nustatymu (8 straipsnis)

6) NTK įtvirtintas požiūris į neveiksnumą ar ribotą veiksnumą tam tikroje srityje bei globos nustatymą (12 straipsnis). Neįgaliųjų teisių komiteto bendroji pastaba Nr. 1 (2014 m.)

7) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė bylose dėl globos bei neveiksnumo ir riboto veiksnumo tam tikroje srityje nustatymo.

8) Jungtinių Tautų „QR“ įrankis

9) NTK

10) Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komisijos bendrasis komentaras dėl NTK 12 straipsnio

11) Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas

12) Socialinių paslaugų įstatymas

Medicininė dalis:

1.1. Teismo medicininių tyrimų (ekspertizių) skyrimo ir atlikimo tvarka

1.2. Neveiksnumo sričių vertinimas ir formulavimas tokio tipo bylose

1.3. Neveiksnumo apribojimo medicinai vertinimai Lietuvos psichiatrijos įstaigose ir socialinės globos namuose

Teisinė dalis :

2.1. NTK įtvirtintas požiūris į neveiksnumo apribojimus

2.2. NTK įtvirtinto ir Lietuvoje taikomo požiūrio į neveiksnumą skirtumai (žmogaus teisių kontekste)

2.3. Neveiksnumo apribojimo teisiniai vertinimai Lietuvos psichiatrijos įstaigose ir socialinės globos namuose.

Socialinio darbo dalis:

3.1. Socialinių paslaugų skyrimas kaip alternatyva veiksnumo apribojimui

3.2. Neveiksnumo sričių nustatymas. Neveiksnumo sričių vertinimas

3.3. Išankstinis nurodymas

3.4. Pagalbos priimant sprendimus patirtys

3.5. Planuojami Civilinio kodekso pakeitimo veiksnumo ribojimo srityje 

Suteikti papildomų praktinių žinių, reikalingų advokatams teikiant antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – antrinė teisinė pagalba) asmenims specifinėse civilinėse bylose. Mokymai apima atstovavimo bendruosius aspektus ir ypatumus, atsižvelgiant į asmenų savybes, šiose civilinėse bylose:
1. Dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo (priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo).
2. Dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo (būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo pratęsimo).
3. Veiksnumo ribojimo:
3.1. Dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir globos.
3.2. Dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu.

Advokatai, kuriuos atrinko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Paskaitų ir seminarų metu taikomi skirtingi mokymo metodai (pavyzdžiui, probleminis dėstymas, diskusijos, atvejų analizė ir modeliavimas, teisės aktų ir teismų praktikos analizė ir pan.).
Paskaitos vykdomos nuotoliniu būdu per Microsoft Teams.
Kontaktiniai seminarai vykdomi VU Teisės fakultete, Saulėtekio al. 9, I rūmai.

Egzaminas.
Egzamino negali laikyti advokatas, praleidęs daugiau nei 40 procentų specialiųjų mokymų programos temų. Egzaminas vykdomas raštu, kontaktiniu būdu, Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

-

MOKYMŲ DALYVIŲ DĖMESIUI:

1. Mokymai vykdomi vadovaujantis „Advokatų, atstovaujančių asmenims sprendžiant jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo, veiksnumo ribojimo klausimus, 2024 metų specialiųjų mokymų programa“ (toliau- programa) patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. 2024-04-10 Nr. 1R-123.
2. Programą sudaro 40 kontaktinio ir 80 savarankiško darbo akademinių valandų. Programa užbaigiama baigiamuoju egzaminu. Egzamino negali laikyti advokatas, praleidęs daugiau nei 40 procentų specialiųjų mokymų programos temų. Baigiamasis egzaminas vykdomas kontaktiniu būdu Vilniaus universitete. Baigiamasis egzaminas laikomas sėkmingai išlaikytu, jeigu dalyvis surenka ne mažiau 7 balų. Baigiamąjį egzaminą mokymų dalyviui leidžiama laikyti du kartus.
3. Programa yra mokama. Mokymų dalyvis už programą sumoka Vilniaus universiteto nustatytą ir su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba suderintą mokymų kainą. Mokymų kaina yra 400 EUR (keturi šimtai eurų, 00 euro ct.). Visa mokymų kaina paties dalyvio (kaip fizinio asmens) lėšomis turi būti sumokama į Vilniaus universiteto sąskaitą per registracijos patvirtinimo laiške nurodytą terminą (3 dienas).

4. Klausytojas įsipareigoja:
4.1. susipažinti su programos aprašu, jo reikalavimais ir jų laikytis;
4.2. pateikti reikalingus duomenis programos administravimui ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymui;
4.3. sumokėti nustatytą klausytojo įmoką per registracijos patvirtinimo laiške nurodytą terminą ir programos organizatoriui pateikti tai liudijančio dokumento kopiją. Jeigu į programą užsiregistravęs asmuo nurodytu laiku nesumoka nustatytos įmokos, jo registracija gali būti naikinama;
4.4. išklausyti atitinkamai mokymų programai skirtas akademines valandas ir laikyti baigiamąjį egzaminą (egzamino negali laikyti advokatas, praleidęs daugiau nei 40 procentų specialiųjų mokymų programos temų).
4.5. turėti technines priemones, leidžiančias kokybiškai dalyvauti nuotoliniuose ir kontaktiniuose mokymuose: kompiuterinę įrangą ir interneto ryšį, vaizdo ir garso perdavimo priemones (vaizdo kamera, mikrofonas, ausinės arba garso kolonėlės) ir pan.
4.6. mokymų medžiagą ir kitą informaciją, kuri mokymų dalyviui pateikiama mokymų metu naudoti išimtinai tik savo asmeniniams poreikiams ir neperduoti jos tretiesiems asmenims. Mokymų metu draudžiama filmuoti bei fotografuoti ar kitais būdais fiksuoti vaizdą ar garsą;
4.7. reguliariai tikrinti el. paštą, kurį registracijos metu nurodo kaip kontaktinį.

5. Universitetas įsipareigoja:
5.1. iki mokymų pradžios supažindinti mokymų klausytoją su mokymų programa ir tvarkaraščiu;
5.2. teikti mokymo paslaugas kaip įmanoma rūpestingai;
5.3. suteikti mokymų paslaugas klausytojui nurodytoje vietoje ir (arba) nurodytu būdu bei mokymus vykdyti pagal patvirtintą kontaktinių ir (arba) nuotolinių užsiėmimų tvarkaraštį. Esant būtinybei mokymai gali būti atšaukti, pakeistas mokymų laikas arba mokymų vykdymo būdas. Atšaukus mokymus, pakeitus mokymų laiką arba pakeitus mokymų vykdymo būdą (nuotolinis arba kontaktinis) apie tai kiek įmanoma greičiau informuoti klausytoją (elektroniniu paštu, telefonu žinute arba skambučiu).
5.4. mokymų klausytojui pateikti mokymų medžiagą (pvz. skaidres);
5.5. klausytojui, apmokėjusiam už mokymus, pateikti apmokėjimą patvirtinančią PVM sąskaitą-faktūrą;
5.6. klausytojui, įvykdžiusiam programos reikalavimus, jei mokymų dalyvis išlaiko mokymo programos baigiamąjį egzaminą, išduoti tai patvirtinantį pažymėjimą;

6. Vilniaus universitetas neatsako už mokymų kainos kompensavimą, dėl kurio kiekvienu atveju sprendimą priima ir jį vykdo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.